Keistoki santykiai

Su Julio užmezgėme keistokus santykius. Jis žino, kur mane rasti ir dažniausiai pasirodo nepranešęs: kartais jį randu laukiantį ant laiptų, kartais atsivelka iš ryto, pakelia iš miegų. Priimu, kaip paklydusį šunį raiša koja, nors fizinių sopulių ir nematyti, jaučiu, kad kažką slepia. Atidarau duris ir nieko nepratarusi nulinguoju atgalios į lovą. Atseka iš paskos. Šiokiadieniais…… Continue reading Keistoki santykiai

Triukšmas

Amsterdam, May 2019

Muzika virpinu kaimynų sienas: iš vienos pusės – galerija, kartais girdžiu, kaip snobai snobiškai skaito snobiškas kalbas, iš kitos – rumunų kilmės prostitutė. Neturiu jokio pagrindo tai teigti, mačiau ją tik kartą. Tačiau nepajutau nieko tik susierzinimą: net neprisistačiusi ji informavo, kad per apačioje esančio buto lubas sunkiasi vanduo ir, kad greičiausiai tai – mano…… Continue reading Triukšmas

Kaip vaikai

Kaip dėsningumo tyrimas? – teiraujasi. Prieš kelias savaites užsiminiau, kad planuoju skirti daugiau dėmesio savo elgsenai ir registruoti, kur nuveda vieni ar kiti poelgiai. Vėliau, užfiksuosiu pasikartojantį modelį ir keisiu elgesį, dėsčiau užsidegusi, – taip modifikuodama įvykių eigą. Geriau būčiau nepradėjusi, – prisipažįstu, – nes toks jausmas, kad esu labai ne apie tai, apie ką…… Continue reading Kaip vaikai

Juoda kava

Italy, Apr 2017

Saulėtą žiemos popietę tuščioje kavinėje klausydamiesi Paul Desmond Taste of Honey jie geria vėstančią juodą kavą. … tuoj pavasaris, – priglaudžia puodelį prie lūpų.Žiema dar net neįpusėjo, – nenuleisdamas akių nuo išmaniojo telefono ekrano konstatuoja.Sausis – tik praūžusių švenčių prisiminimas, vasaris – net ne mėnuo, dvidešimt aštuonios dienos „žiema žiema bėk iš kiemo“ mantros.Keistos tavo…… Continue reading Juoda kava

Poetas, Prozininkė ir Vytautas

Ren Hang, Paris Mar 2019

Parklupdo ant kelių, pats atsiklaupia priešas ir liepia kartoti: Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie Tavo šventas vardas <..> dabar ir visados ir per amžius. Amen.Amen.Dabar prisiek, kad būsi su manimi per amžius, – poetiškai prabyla vis dar klūpėdamas ant kelių.Romai, niekaip.Nesupratau?Negaliu gi. Nežinau, kuriame mieste gyvensiu po mėnesio. Net nenutuokiu, kurioje šalyje, o liepi…… Continue reading Poetas, Prozininkė ir Vytautas

Druska

Paduok druską, – nepakeldamas akių nuo lėkštės paprašo.Prašau, – nutaisiusi vieną iš tų nepatenkintos moters veido išraiškų padedu druską šalia jo lėkštės.Negalėjai į rankas paduoti?Lėkštės paklausk….Algirdai, aš noriu MEILĖS.Na, ką galiu pasakyti? Visi nori, – konstatuoja kramtydamas salotos lapą, – nori ko būtent? Santykių? Meilė – labai abstraktus žodis.Tai, jei VISI nori, kodėl NIEKS negauna? Jei viena…… Continue reading Druska

Kitimas

Paslapčia pradėjai mėgautis savo neužimtumu; pradžioje kartu su aplinkiniais pūtei į vieną dūdą, kad darbas neatsiejamas nuo žmogaus, kad darbas įprasmina būtį, kad darbas, kad ir per gerklę lipantis, yra kur kas geriau už dykaduoniavimą ir pan. Įpusėjus trečiam bedarbystės mėnesiui – vangioms darbo paieškoms neduodant rezultatų – spjovei į cvbankas.lt, cvmarket.lt, cv.lt, cvonline.lt tinklalapius ir pasinėrei į save. … o…… Continue reading Kitimas

Realybė

Vilnius, Sep 2019

Pakeli juodos kavos puodelį nuo stalo ir net nepriglaudęs prie lūpų padedi atgal. Atsiremi į metalinės lauko kėdės nugarėlę. Pasėdėjęs minutėlę pradedi muistytis akimis ieškodamas iš ko galėtum nugvelbti cigaretę. Saulė plieskia į veidą, užsidedi akinius tamsintais stiklais: taip seniai jos nematei, kad dabar nebegali į ją žiūrėti. Prisėdu priešais. Porą minučių sėdime tyloje: stebiu…… Continue reading Realybė

Poza

Ak, kaip tai būtų nuspėjama ir nuobodu iš mano pusės. Tačiau, gal ir esi teisus? Gal moteris iš tiesų išpildo save tik sukurdama šeimą? Gal išties man reikia vyro? Bet tik vyro. Nors ilgainiui ateitų natūralus noras susilaukti palikuonių.Manai, sugebėtum visą gyvenimą praleisti su vienu žmogumi?Monogamija – tai itin įtempta sąvoka. Žinai, visada pavydėdavau savo…… Continue reading Poza

Karas

Niekaip negali perprasti gyvenimo. Tai tarsi neužbaigta užduotis, kuri neduoda ramybės, kausto kūną, temdo sąmonę, atima spalvotus sapnus ir vietoje jų leidžia nesibaigiančią siaubo juostą. Nusibodai pati sau, nusibodai ir kitiems, ypač savo motinai, kuri sutiktų susigrūsti tave atgal, kad tik užsičiauptum. Negaliu patikėti, kad tai viskas, – kąsdama dar šiltą gabalą obuolių pyrago samprotauji.Patikėk,…… Continue reading Karas