Poetas, Prozininkė ir Vytautas

Parklupdo ant kelių, pats atsiklaupia priešas ir liepia kartoti: Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie Tavo šventas vardas <..> dabar ir visados ir per amžius. Amen.Amen.Dabar prisiek, kad būsi su manimi per amžius, – poetiškai prabyla vis dar klūpėdamas ant kelių.Romai, niekaip.Nesupratau?Negaliu gi. Nežinau, kuriame mieste gyvensiu po mėnesio. Net nenutuokiu, kurioje šalyje, o liepi……

Dieve, Saugok Karalienę: Aš Nubundu Paryžiuje

Aš nubundu Paryžiuje. Brėkšta. Šalia guli vyras, kurį myliu jau tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynias dienas, bet šįryt jis – kitoks. Regis, susipažinome tik vakar, vietiniame bare, kur popiet geriu juodą kavą, o vakare – raudoną vyną su cigarete. Jis priėjo ir, kol ieškojau degtukų, neklausęs prisėdo priešais. Pridegė cigaretę, pirma man, tada sau ir……

Untitled

Laikas, tokia trapi sąvoka, jog niekada neskamba svariai, kaip pasiteisinimas. 

Untitled

Rytą pakilo laimė ir nutūpė ant medžio… ir stebėjom viena kitą per pravirą langą rudenio vėjui ant rankų nešant merdėjančius lapus.