Tėvynė Lietuva

Virtuvėje pridususi šviesa, aplink pridėliota žvakių, orkaitėje kepa višta, garų surinktuvas, regis, pučia šiltą orą, langas aprasojęs; negana to jis atsuka karšto vandens čiaupą ir kažkur dingsta palikdamas pūti virtuvėje… Sėdi prie baro, tarsi tropikuose, užsidengusi veidą nuo drėgmės išbrinkusiomis rankomis ir tave apima nepakeliamas liūdesys. Dar šešios septynios minutės ir bus paruošta, – pasakoja čirškindamas brokolius keptuvėje.Dūstu,…… Continue reading Tėvynė Lietuva

HAMLET’AS VS OPHELIA

Pusvalandį sėdime ant lieptelio nuleidę kojas į vandenį.Nusibodo, šąla kojos. Nustojau teliūskuoti. Dabar tiesiog sėdime tyloje. Vogčiomis stebiu, jis – kaip vaikas: noriu globoti, supti ant rankų, maitinti krūtimi ir atiduoti tėvui savaitgaliais, bei atostogų metu.Nesileidžia.Giliai atsidūstu.Atsisuka, pasižiūri, tarsi norėdamas nustumti nuo liepto už tai, kad sudrumsčiau tylą, o tada vėl panyra.Jis – neįminta mįslė.…… Continue reading HAMLET’AS VS OPHELIA

Tu

Šiąnakt sapnavau tave. Klojai lovą. Kryžiavau kojas iš didelio noro permiegoti – laikeisi atstumo. Rado, kada maivytis, – pagalvojau. Paklojai ir liepei gulti bartuku. Nuo kada šitaip miegam?Nuo dabar. Grynai išsidirbinėja, – vėl nuklydau į apmąstymus. Neišsidirbinėju, taip reikia, – perskaitei mintis. O kam? Kodėl? Kodėl dabar, kai viskas tinkama: tinkama vieta, tinkamas laikas, tinkamas tu ir…… Continue reading Tu

Dievulis

Laiptas po laipto nešina krepšiais ji kopė į tuščią butą septintame daugiabučio aukšte. Nešk, kale, nešk, pati viską ir ėsi… – murmėjo panosėj. Pasiekusi septintą aukštą uždususi ieškojo raktų krepšio dugne, po šaldytais žirneliais, sūrio lazdelėmis, Hoegaarden buteliais ir krūva kito šlamšto, kurį vadino maistu. Keikėsi, dūsavo, pradėjo melstis: Dievuli, nejau būsiu pamiršus, nejau, blet, pamečiau… Traukė…… Continue reading Dievulis

Belaukiant Godo

Paris Noir, Mar 2019

…nebūna amžinas ruduo ir aš tikiu kažkiek dar tuo silpna pulsuojanti šviesa tamsaus koridoriaus gale…* Nutirpo sniegas. Gatvėje, kurioje gyvenu, šįvakar itin teatrališka, primena Beckett‘o pjesę. Traukiu dūmą belaukdama Godo ir mąstau, kaip staiga viskas prarado reikšmę. Būtis kristalizavosi į debesų ganymą. Stebiu juos, kol pasirodo saulė, tada suraukiu antakius ir užsimerkiu, po kiek laiko…… Continue reading Belaukiant Godo

Love

Išsiskyrimai – beveik, kaip laidotuvės: ir vienu, ir kitu atveju tenka atsisveikinti, tik po laidotuvių tikimybė, kad išvysi praeities vaiduoklius, kur kas mažesnė (jei apskritai galima). Pabučiuoti bendrus ateities planus sudie, kartais lengviau nei atsikratyti senų prisiminimų, kurie velkasi iš paskos ir atsikartoja galvoje skambant Talking Heads, vaikščiojant tūkstančius kartų pramintomis gatvėmis, sutikus pažįstamus veidus,…… Continue reading Love

Tamsa

…randi save prirūkytoje virtuvėje apsvaigusį nuo viskio. Už lango penkta valanda ryto, minus dvidešimt laipsnių šalčio ir sniegas. Daug sniego: girgžda po kažkieno pėdomis, tas kažkas paslysta ir išsidrebia visu ūgiu; stebi jį gulintį ant sustingusios žemės ir tau nusišikt. Jautiesi apkvaišęs. Paskutinis jausmas dar gyvas atmintyje – saldus šleikštulys, kurį pajutai žiūrėdamas medfetišo pornografinį filmą, kuriame…… Continue reading Tamsa

Ričardas

Vakarieniaujant paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia: jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: pisau… – sviedžia į šoną butaforinę duoną ir pasikėlęs nuo stalo patraukia užkulisių link, – Pisau, girdit?! Tas pats, blet, per tą patį!Audriau, grįžk, paskutinis kartas, prižadu! – suka šlangą režisierius, tada mirkteli man akele, tarsi sakydamas:…… Continue reading Ričardas

Pokšt!

Nuotrauka | Simonas Mitkevičius London, May 2020

Pokšt! Ji iššauna šampaną ir aš tyliai apsivemiu viduje. Už sužadėtuves! – šampanui veržiantis per taurės kraštus sušunka.Aha, – abejingai tarsteliu ir tuoj pat pasitaisau, – Už sužadėtuves!Moterys – tokios būtybės. Net atsitiktiniai lytiniai santykiai joms – dalis gyvenimo plano. Kai kurios atsidavusios pirmam pasitaikiusiam slapčia tikisi, kad jis bus tas vienintelis arba bent jau…… Continue reading Pokšt!

Žiema

Nuotrauka | Marius Bagdonas

…atsivėrusią tuštumą užpildau teatru ir knygomis, kartais tiesiog vaikštinėju apsnigtomis gatvėmis be tikslo, stebiu žmones įsivaizduodama, kad jie manęs nemato arba, kad manęs išvis nėra. Kartais užsuku į vietinį barą, kuriame su manimi sveikinasi vietinės įžymybės: droviai linkteliu ir apsižvalgau spėliodama ar tikrai su manimi. Tada sėdžiu valandą kontempliuodama prie tuščios vyno taurės, nes antrai…… Continue reading Žiema