Ričardas

Vakarieniaujant paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia: jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: pisau… – sviedžia į šoną butaforinę duoną ir pasikėlęs nuo stalo patraukia užkulisių link, – Pisau, girdit?! Tas pats, blet, per tą patį!Audriau, grįžk, paskutinis kartas, prižadu! – suka šlangą režisierius, tada mirkteli man akele, tarsi sakydamas:…… Continue reading Ričardas