Born to serve

Tas jausmas, kai per ilgai užsisėdėjai izoliacijoje ir pirmąsyk išeini į viešumą, ne tik iki Sainsbury‘s Local. Beveik, kaip blogame sapne, kur stovi ant scenos pamiršęs tekstą. Stoviu prie lauko staliukų ir nebežinau, ką daryti. Ar eiti į vidų, ar atsisėsti lauke, ar prie manęs prieis, ar turėjau užsisakyti staliuką, ar reikia nuskanuoti kodą NHS……

Nuoširdumas

Po pietų prisiruošiau išlipti iš lovos, o vėliau ir iš pižaminių kelnių. Sakiau prisiverčiau, nes viena mano pusė sakė: pochuj, čia Londonas, nieks nekreipė dėmesio prieš karantiną, dabar – ypač. O kita – kniso protą apie pagarbą sau ir kepyklos darbininkui. Perbėgau per gatvę, palūkėjau, kol išėjo prieš mane duonos nusipirkti atėjęs kaimynas. Vienas iš,……

Izoliuota meilė

Nesimatėme ilgus mėnesius. Niekaip negalėjau Tavęs pasiekti. Net mintys, regis, pasitraukė į saviizoliaciją. Žvelgiau į tuščius lapus užrašų knygutėje, per prievartą bandydama  suguldyti žodžius ant balto lapo, tačiau plunksna traukėsi nuo paviršiaus atatupsta, tarsi išvydusi vaiduoklį. Nejau viskas baigėsi, net neprasidėjus? Jokių dramatiškų išsiskyrimų, surūkytų cigarečių peleninėje, lengvai rūkstančio dūmo, tuščių butelių vyno, kurių nerūšiavau,……

Soy Linas

Nesu viena iš tų, kurie keliaudami susiranda draugų. Jei sąlygos leidžia nebendrauti – taip ir darau. Buvo, gal trys kartai, kai skrisdama su kažkuo pasikalbėjau ir tikrai ne savo iniciatyva.  Stoviu Ryanair priority eilėj, kas yra visiška nesąmonė, bet nebeapsimoka kitaip, ir galvoju apie savo buvusius pakeleivius: prancūzą Euroline autobuse pakeliui iš Briuselio į Prancūziją,……

Gėda

Nors viešėdama tėviškėje išalkusi jaučiuosi retai, nes tris kartus per dieną karštais patiekalais mane vaišina mama, tačiau pasisėdėjimų baruose ir restoranuose niekad neatsisakau. Viskas prasidėjo Putvinskio 48, lėta įžanga. Maisto laukėme apie dvi valandas, nors sausakimša tikrai nebuvo: septyni draugai ir aš. Per visą vakarą durų niekas nepravėrė net per klaidą. Kol laukėme, spėju, kad……

Ateitis yra moteris

Jis nenorėjo anksčiau ateit, nes galvojo, kad mes šnekėsimės apie mėnesines, – rolling eyes. Tada seka trumpa pauzė.  Dabar naudoju tokią programėlę/…Aš irgi! – plekšteliu per petį, tarsi sakyčiau: hi-five sister! Ir aš. Kokias jūs naudojat? – jau atrakindama telefoną, kad parodyčiau savo, klausiu. Clue. The Flow. Mano tai Life vadinasi ir atrodo taip, – kišu ekraną į pašnekovių veidus. ……

Hipochondrija

Laukiu lėktuvo, vienintelė su 90-aisiais, miesto ligoninės operacinėse naudota kauke.  Žiūriu į žmones besimėgaujančius gyvenimu, t.y. geriančius vandenį, kavą, valgančius šviežiai Pret suteptus sumuštinius ir viduje taip nyku, atrodo, kad jau sirgčiau ir virusu, ir salmonelioze. Nusprendžiu surizikuoti, užsisakau flat white. Personalas, kuris praleidžia oro uoste bent aštuonias valandas per dieną, žiūri į mane su……

Didvyris

Pastebėjau, kad dauguma lietuvių vyrų yra džentelmenai per prievartą. Patys jie, gal nesusimąstytų užleisti vietos ar panešėti tašę, bet kažkas stipresnio už juos sako: reikia. Manau, tai – motinos balsas, tas pats, kuris nuo vaikystės kartojo: nusiplauk rankas, nespjaudyk į cukrų ar pavalgei? Pasikeisk kojines! Rūkei? Papūsk. Ištuštėjusiame lėktuve stoviu aš ir jis, mano tašę su vytintomis……

Meilė sau

O Jums būna, kai jaučiat, kad kažkas ne taip, bet nesigauna suformuluoti, kas? Atseit, kaip ir gerai viskas, bet kažkas ne taip, nors skradžiai. Pamažu pradedu formuluoti. Pavyzdžiui anądien besilaukiančiai draugei sakiau, kad nenoriu būti NORMALI. Tas stengimasis būti NORMALIAI sumovė man kokius penkiolika gyvenimo metų ir kokius tris santykius. O šiandien lifte, kai bendradarbė net įsitempusi……

Išsiskyrimas

Šiąnakt Tavo žodžiais užkimšau kanalizaciją…